Skip to content Skip to footer

Avansinis pelno mokestis

Daugelis įmonių savininkų pelno mokestį įsivaizduoja kaip vienkartinę metinę prievolę – susivedi metus, apskaičiuoji, sumoki. Tačiau dalis įmonių privalo mokėti mokestį avansu, dar nepasibaigus mokestiniams metams. Avansinis pelno mokestis dažnai painiojamas su metiniu, o klaidos ar praleisti terminai virsta delspinigiais. Šiame straipsnyje aiškiai aptariame, kas jį moka, kaip apskaičiuojamas, kada deklaruojamas ir į ką svarbu atkreipti dėmesį 2026 metais.

Ši tema ypač aktuali augančioms įmonėms. Peržengus tam tikrą apyvartos ribą, atsiranda nauja prievolė, apie kurią daugelis sužino tik tuomet, kai iš VMI gauna priminimą ar pastebi delspinigius. Kad taip nenutiktų, pravartu iš anksto suprasti pačią sistemą – net jei skaičiavimus patikite buhalteriui, verta žinoti, kaip visa tai veikia.

Kas yra avansinis pelno mokestis?

Paprastai tariant, avansinis pelno mokestis – tai pelno mokestis, mokamas iš anksto, dalimis, už einamuosius mokestinius metus. Užuot laukusi metų pabaigos, įmonė kas ketvirtį sumoka dalį numatomo mokesčio, o pasibaigus metams šie avansiniai mokėjimai įskaitomi į galutinę pelno mokesčio sumą.

Tokia tvarka naudinga valstybei – pajamos į biudžetą surenkamos tolygiau, o įmonei ji reiškia, kad mokestinę naštą reikia planuoti visus metus, o ne tik jų pabaigoje. Būtent todėl avansinis mokestis glaudžiai susijęs su apyvartinių lėšų valdymu. Jei norite, kad šie skaičiavimai ir terminai būtų tvarkomi profesionaliai, Added Value komanda perima visą pelno mokesčio administravimą.

Svarbu iš karto atskirti dvi sąvokas. Metinis pelno mokestis apskaičiuojamas pasibaigus mokestiniams metams nuo faktinio apmokestinamojo pelno. Avansinis pelno mokestis mokamas per pačius metus, remiantis prognoze arba ankstesnių metų duomenimis. Tai ne du atskiri mokesčiai, o to paties mokesčio mokėjimas skirtingu laiku: avansai yra tarsi išankstinės įmokos, kurios metų pabaigoje suvedamos su galutine suma. Šis skirtumas – viena dažniausių painiavos priežasčių tarp verslo savininkų.

Kam taikoma prievolė ir kas atleidžiamas?

Ne visos įmonės privalo mokėti avansinį pelno mokestį. Esminis kriterijus – praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos. Prievolė atsiranda toms įmonėms, kurių praėjusių metų apmokestinamosios pajamos viršijo 300 000 eurų.

Avansinio pelno mokesčio neskaičiuoja, nemoka ir deklaracijos neteikia:

  • einamaisiais mokestiniais metais naujai įregistruoti vienetai (nepriklausomai nuo uždirbtų pajamų);
  • įmonės, kurių praėjusio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 000 eurų;
  • laivybos vienetai, pasirinkę apmokestinimą fiksuotu pelno mokesčiu.

Papildomai svarbu žinoti: jei įmonė praėjusiais metais pelno mokesčio neskaičiavo – deklaravo nuostolį, nulinį apmokestinamąjį pelną arba taikė 0 proc. tarifą – atitinkamais ketvirčiais avansinio mokesčio ji taip pat nemoka. Ši 300 000 eurų riba yra lemiama, todėl kiekvienais metais verta patikrinti, ar įmonė ją peržengė. Bendrą pelno mokesčio tvarką aiškina ir Finansų ministerija.

Du apskaičiavimo būdai

Kiekvienų mokestinių metų pradžioje įmonė pasirenka vieną iš dviejų būdų, pagal kurį skaičiuos avansinį pelno mokestį. Nuo pasirinkimo priklauso ne tik suma, bet ir deklaravimo terminai.

1. Pagal praėjusių metų veiklos rezultatus

Populiariausias būdas – jį renkasi didžioji dalis įmonių, nes jis paprastas ir nereikalauja prognozių. Kiekvieno ketvirčio avansinis mokestis sudaro 1/4 faktiškai apskaičiuoto pelno mokesčio, perskaičiuoto pagal einamaisiais metais galiojantį tarifą. Svarbi detalė: pirmųjų dviejų ketvirčių mokestis skaičiuojamas pagal metų, buvusių prieš praėjusius, rezultatus, o trečiojo–ketvirtojo – pagal praėjusių metų rezultatus. Antraisiais veiklos metais įmonė, pasirinkusi šį būdą, avansinį mokestį pradeda mokėti nuo septinto mėnesio.

2. Pagal numatomą einamųjų metų pelno mokesčio sumą

Šiuo atveju įmonė pati prognozuoja, kokį pelno mokestį uždirbs per einamuosius metus, ir moka po 1/4 šios numatytos sumos kas ketvirtį. Būdas reikalauja tikslesnio planavimo ir dažniausiai renkamasis tada, kai laukiama reikšmingų veiklos pokyčių. Esminė sąlyga: numatyta suma turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. faktiškai apskaičiuoto metinio pelno mokesčio. Jei sumokama mažiau, deklaraciją tenka tikslinti, o nuo skirtumo skaičiuojami delspinigiai.

Praktikoje dauguma įmonių renkasi pirmąjį būdą – kovo mėnesį tiksliai prognozuoti visų metų pelną dažnai per sudėtinga. Kuris variantas palankesnis būtent jūsų verslui, geriausiai padeda įvertinti Added Value specialistai, atsižvelgdami į jūsų veiklos dinamiką.

Skaičiavimo pavyzdys

Kad būtų aiškiau, štai supaprastintas pavyzdys, kaip veikia pirmasis būdas (pagal praėjusių metų rezultatus). Tarkime, įmonė per 2025 m. uždirbo 50 000 eurų apmokestinamojo pelno. Skaičiuojant 2026 m. trečiojo–ketvirtojo ketvirčių avansą, ši suma perskaičiuojama pagal 2026 m. galiojantį 17 proc. tarifą: 50 000 × 17 proc. = 8 500 eurų. Vieno ketvirčio avansas sudarys 1/4 šios sumos, t. y. 2 125 eurus.

Antrojo būdo logika kitokia. Jei įmonė prognozuoja, kad 2026 m. pelno mokestis sieks 8 000 eurų, ši suma dalijama į keturias lygias dalis po 2 000 eurų kiekvienam ketvirčiui. Tačiau jei metų pabaigoje paaiškėtų, kad faktinis mokestis buvo gerokai didesnis ir sumokėti avansai nesiekia 80 proc. jo, susidariusiam skirtumui bus skaičiuojami delspinigiai. Būtent todėl prognozę verta daryti atsargiai.

Avansinis pelno mokestis mokamas keturis kartus per metus – ne vėliau kaip kiekvieno ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Kai mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais, terminai yra tokie:

  • I ketvirtis – iki kovo 15 d.;
  • II ketvirtis – iki birželio 15 d.;
  • III ketvirtis – iki rugsėjo 15 d.;
  • IV ketvirtis – iki gruodžio 15 d.

Jei paskutinė mokėjimo diena patenka į nedarbo dieną, mokestį galima sumokėti kitą darbo dieną. Deklaruojama FR0430 formos avansinio pelno mokesčio deklaracija, teikiama elektroniniu būdu per VMI sistemą. Renkantis antrąjį būdą, viena deklaracija visiems metams pateikiama iki trečio mėnesio 15 dienos; renkantis pirmąjį – deklaravimo terminai skiriasi pirmam ir antram metų pusmečiui. Aktualias formas ir taisykles rasite VMI pelno mokesčio puslapyje.

Verta atsiminti, kad avansinio pelno mokesčio įmokos kodas sutampa su pelno mokesčio kodu, o metinis pelno mokestis sumokamas iki šešto mėnesio po mokestinio laikotarpio pabaigos 15 dienos (iki birželio 15 d., jei metai kalendoriniai). Per metus sumokėti avansai įskaitomi į šią galutinę sumą. Detalią metinio ir avansinio pelno mokesčio tvarką rasite VMI paaiškinime.

Galimybė pakeisti būdą per metus?

Vienas dažnai pražiūrimas, bet naudingas dalykas – įmonė gali vieną kartą per mokestinį laikotarpį pakeisti pasirinktą apskaičiavimo būdą, tai padariusi iki rugsėjo 15 dienos. Tai reali galimybė sutaupyti apyvartinių lėšų.

Pavyzdžiui, jei metų pradžioje pasirinkote mokėti pagal praėjusių metų rezultatus, bet matote, kad šiemet pelnas bus gerokai mažesnis, rugsėjį galite pereiti prie mokėjimo pagal numatomą sumą ir nemokėti daugiau, nei realiai priklausys. Rugsėjį veiklos rezultatus prognozuoti kur kas lengviau nei kovą, todėl šia teise verta pasinaudoti apgalvotai.

Ši galimybė ypač vertinga įmonėms, kurių veikla svyruoja pagal sezoną ar rinkos sąlygas. Vietoje to, kad visus metus be reikalo įšaldytumėte apyvartines lėšas per didelėmis avansinėmis įmokomis, galite jas panaudoti verslui, o mokestį sumokėti pagal realią situaciją. Vis dėlto sprendimą keisti būdą reikėtų priimti pasitarus su buhalteriu, nes jis turi būti tinkamai įformintas patikslinta deklaracija.

Kas svarbu 2026 metais?

Nuo 2026 m. pelno mokesčio standartinis tarifas – 17 proc. Skaičiuojant avansinį mokestį pagal praėjusių metų rezultatus, ankstesnio laikotarpio faktinė pelno mokesčio suma perskaičiuojama pagal naują 17 proc. tarifą. Tai reiškia, kad net jei praėjusiais metais buvo taikomas žemesnis tarifas, avansiniai mokėjimai apskaičiuojami taip, tarsi būtų galiojęs dabartinis tarifas. Į šį perskaičiavimą būtina atsižvelgti, kad avansinės sumos būtų teisingos.

Šie pokyčiai – dar viena priežastis, kodėl 2026 m. avansinio pelno mokesčio skaičiavimus verta patikrinti itin atidžiai arba patikėti juos Added Value buhalteriams, kurie seka visus teisės aktų atnaujinimus.

Kas nutinka pavėlavus ar sumokėjus per mažai?

Avansinio pelno mokesčio terminai yra griežti, o už jų nesilaikymą numatytos pasekmės. Nuo laiku nesumokėtos ar per mažai sumokėtos sumos skaičiuojami delspinigiai, nustatyti Mokesčių administravimo įstatyme. Delspinigiai kaupiasi už kiekvieną pradelstą dieną, todėl net nedidelis vėlavimas ilgainiui virsta apčiuopiama suma.

Antruoju būdu mokantiems įmonėms ypač aktuali 80 proc. taisyklė: jei per metus sumokėtas avansinis mokestis sudaro mažiau nei 80 proc. faktinio metinio pelno mokesčio, atsiranda prievolė mokėti delspinigius nuo susidariusio skirtumo. Todėl prognozuojant pelną geriau vertinti realistiškai ar net atsargiai.

Dažniausios klaidos

Praktika rodo, kad problemų dažniausiai kyla dėl kelių pasikartojančių dalykų:

  • nepasitikrinama, ar peržengta 300 000 eurų riba, ir prievolė pastebima per vėlai;
  • pamirštama perskaičiuoti praėjusių metų mokestį pagal naują tarifą;
  • praleidžiami ketvirčių mokėjimo terminai;
  • pasirinkus antrąjį būdą, per optimistiškai prognozuojamas pelnas ir peržengiama 80 proc. riba;
  • nepasinaudojama galimybe iki rugsėjo 15 d. pakeisti būdą, nors tai būtų buvę naudinga.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar avansinį pelno mokestį moka visos įmonės?

Ne. Jį moka tik tos įmonės, kurių praėjusio laikotarpio apmokestinamosios pajamos viršijo 300 000 eurų. Naujai įsteigtos ir mažesnės apyvartos įmonės nuo jo atleidžiamos.

Ar galima sumokėti anksčiau nei terminas?

Taip. Nurodyti terminai yra vėliausios datos, todėl deklaruoti ir sumokėti galima ir anksčiau, jei tai patogiau planuojant lėšas.

Kas atsitinka su per metus sumokėtais avansais?

Jie įskaitomi į metinį pelno mokestį. Jei avansais sumokėta daugiau, nei priklauso, permoką galima susigrąžinti arba įskaityti į kitas mokestines prievoles.

Trumpa santrauka

Avansinis pelno mokestis – tai dalimis, kas ketvirtį, mokamas einamųjų metų pelno mokestis, taikomas įmonėms, kurių praėjusio laikotarpio apmokestinamosios pajamos viršijo 300 000 eurų. Jį galima skaičiuoti pagal praėjusių metų rezultatus arba pagal numatomą sumą, mokamas jis iki kiekvieno ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos, o deklaruojamas FR0430 forma. 2026 m. svarbu nepamiršti perskaičiuoti praėjusių metų mokestį pagal naują 17 proc. tarifą, o antruoju būdu mokantiems – laikytis 80 proc. taisyklės.

Kadangi klaidos ir praleisti terminai brangiai kainuoja, avansinio pelno mokesčio skaičiavimus verta patikėti profesionalams. Susisiekite su Added Value – pasirūpinsime, kad jūsų pelno mokestis būtų apskaičiuotas teisingai, sumokėtas laiku ir suplanuotas taip, kad neapkrautų verslo.