Apskaita

Vis dažniau girdime vartojant apskaitos politikos sąvoką. Apskaitos politika – tai apskaitos principai, taisyklės ir įvairūs metodai, kurie skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti. Būtent apskaitos politika lemia finansinės apskaitos informacijos patikimumą. Įmonės pačios turi pasirinkti ir taikyti apskaitos politiką taip, kad finansinė atskaitomybė teisingai atspindėtų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus.
Skirtingų apskaitos metodų pasirinkimas netiesiogiai gali nulemti įvairių finansinės atskaitomybės vartotojų priimamus sprendimus, tad įmonės vadovybė, formuodama apskaitos politiką, turi atsižvelgti į daugelio apskaitos informacijos vartotojų poreikius, siekti racionalumo apskaitoje ir vidaus kontrolėje. Norminiais aktais įtvirtintas ir svarbiausias apskaitos informacijos vartotojų pageidaujamas tikslas – atvaizduoti tikrą ir teisingą įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Įmonės apskaitos politika – tai būdas pačiam verslui nustatyti sau patogią tvarką nesistemingai, o kartais prieštaringai reglamentuotoje apskaitoje. Atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais, įmonės vadovas parenka ir patvirtina įmonės apskaitos politiką, kitaip tariant, apskaitos principus, metodus ir taisykles, skirtas apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.

Added Value Jūsų įmonės apskaitos politiką parengs pagal naujausius Verslo apskaitos standartų reikalavimus. Verslas ims veikti efektyviau ir patikimiau, išvengsite galimų klaidų, be to, visada gausite profesionalias rekomendacijas. Added Value – už pažangą, lankstumą ir prisitaikymą prie kiekvieno individualių poreikių!

Norint, kad Jūsų apskaitos sistema veiktų skaidriai, savo veikloje būtina vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintomis Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, ministro patvirtintais nuostatais, pareigybių aprašymais. Dažnai skaidriai apskaitos sistemai vesti reikia profesionalo pagalbos, kuris turi ne tik nemažos patirties šioje srityje, bet kartu yra patikimas, kruopštus, gali skirti daug laiko įsigilinti – jeigu ieškote specialistų, išmanančių savo darbą – perleiskite apskaitos sistemos programavimą mums.

Siekiame tikslumo, skaidrumo, pažangos ir profesionalumo veikloje, todėl apskaitos sistemų programavimas dar nebuvo toks patogus, paprastas, o svarbiausia kokybiškas ir patikimas. Apskaitos sistemos tvarkymas galimas ir nuotoliniu būdu, viskas pagal Jūsų poreikius – Added Value paslaugas pritaikome pagal kiekvieno individualius poreikius, nes technologijos suteikia galimybę veiksmingai komunikuoti, kad ir kur bebūtumėte!

Apskaitos praktikoje ūkinių operacijų duomenims grupuoti ir kaupti pagal sąskaitas ir šiai informacijai saugoti naudojamos specialios formos, dar vadinamos apskaitos registrais. Apskaitos registrai, tai išvestinė informacija, kurią mes gauname suvedus pirminę informaciją.

Buhalterinei apskaitai naudojami įvairūs apskaitos registrai. Juos galima sugrupuoti pagal keletą požymių: pagal tipą, pavidalą, įrašų pobūdį, duomenų detalumą, sandarą, užpildymo būdą ir pan. Kokios apskaitos registrų sistemos naudojamos įmonėse apskaitai tvarkyti, visų pirma priklauso nuo taikomos sąskaitybos sistemos, kurios yra susijusios su paprasto ar dvejybinio įrašo naudojimu.

Paprastąją apskaitą taikančioms įmonėms reikia mažai ir nesudėtingų registrų, o tuo tarpu daugiau ir sudėtingesnių registrų reikia taikant dvejybinę apskaitos sistemą. Taigi, mūsų Added Value specialistai naudoja registrų apskaitos programą, esančią debesyse, todėl Jums galime pasiūlyti apskaitos paslaugas online – patikėkite apskaitos registrų tvarkymą mums!

Pajamos, tai iš įmonės ekonominės veiklos gauti ar gautini pinigai bei kitas turtas. Pajamos nustatomos pardavus produkciją bei suteikus paslaugas, perpardavus prekes arba nustačius iš kitos įmonės veiklos gautinas sumas nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko.

Pajamos didina įmonės turtą, o jų perviršis, palyginus su atitinkamomis sąnaudomis, sudaro pelną. Tad pajamų didinimas yra reikšmingas įmonės turto ir pelno didinimo veiksnys, todėl įmonės pajamos yra labai svarbus finansinės apskaitos objektas.
Įmonė, apibrėždama pajamų apskaitos politiką, turėtų nustatyti:

• pajamų grupes, kadangi skirtingoms pajamų grupėms galima taikyti skirtingus jų pripažinimo kriterijus;
• įvertinimo būdus;
• apskaitos procedūras.

Į pajamas įeina tik pačios įmonės gautos ir gautinos bendrosios ekonominės naudos įplaukos. Trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir nepadidina įmonės nuosavybės bei neįtraukiamos į pajamas. Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu: apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.

Įmonės finansinių rezultatų analizei atlikti svarbu žinoti ne tik pajamų dydį, bet ir jų sudėtį. Pajamų pripažinimas finansinėje apskaitoje gali skirtis nuo pajamų pripažinimo mokestinėje apskaitoje, tad reikėtų atskirai nagrinėti kiekvieną pajamų rūšį, nustatyti jų pripažinimo kriterijus, o tada nustatyti jų skirtumus.

Įmonės pajamos yra labai svarbus finansinės apskaitos objektas, kuris yra naudingas Jūsų veiklos turto ir pelno didinimui. Norint tinkamai ir teisingai paruošti dokumentaciją, pajamų apskaitą, patariame išbandyti Added Value audito ir verslo apskaitos teikiamas paslaugas. Savo darbą išmanantys specialistai darbą atliks atsakingai, laiku ir be klaidų.

Suminė darbo laiko apskaita, tai darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas, kuris įvedamas esant būtinumui. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, tada dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Suminė darbo laiko apskaita dažniausiai pasitaiko parduotuvėse, kada nustatomas darbo valandų kiekis per ataskaitinį laikotarpį (mėnuo, du, ar trys).

Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką. Darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisydamas faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje apskaitomos faktikšai dirbtos valandos.

Parama teikiama visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetinėms įstaigoms – jų nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti.

Paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti: labdaros ir paramos fondai; biudžetinės įstaigos; asociacijos; viešosios įstaigos; religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai; tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai ar padaliniai; kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Šie paminėti vienetai tampa paramos gavėjais ir įgyja teisę gauti paramą tik LPĮ 15 straipsnyje nustatyta tvarka įgiję paramos gavėjo statusą.

Paramos gavėjai, per kalendorinius metus iš vieno paramos teikėjo gavę didesnę negu 15 000 Eur paramos sumą, teikia VMI gautos paramos mėnesio ataskaitas. Mėnesio ataskaitos teikiamos už tą mėnesį, per kurį nuo kalendorinių metų pradžios iš to paties paramos teikėjo gautos paramos suma viršija 15 000 Eur, ir už kiekvieną toliau einantį tų kalendorinių metų mėnesį, per kurį iš to paties paramos teikėjo gaunama parama. Atitinkamo mėnesio ataskaita teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti pateikta iki kito mėnesio 15 dienos.

Norint teisingai paruošti gautos paramos apskaitą, patariame išbandyti Added Value audito ir verslo apskaitos teikiamas paslaugas. Savo darbą išmanantys specialistai darbą atliks atsakingai, laiku ir be klaidų.

Lizingas, tai ilgalaikis kreditas, kai išnuomoto turto savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūka¬nas. Lizingo objektas gali būti gamybinės paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, pramoniniai įrengi¬niai, automobiliai, sunkvežimiai, kompiuterių ir informacinė techni¬ka, organizacinė technika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas ir kita.

Lizingo apskaitą reglamentuoja 20 VAS ,,Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“. Lizingo pagrindas yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei, lizingo gavėjai suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per visą sutarties laiką.

Lizingo apskaitoje registruojamas lizingas, jei sutartyje yra bent vienas iš šių kriterijų:

• lizingo laikotarpio pabaigoje nuosavybės teisė į turtą pereina lizingo gavėjui;
• lizingo laikotarpis trunka didesniąją turto ekonominio tarnavimo laiko dalį. Laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 75% turto ekonominio tarnavimo laiko;
• lizingo laikotarpio pradžioje įmokų vertė sudaro ne mažiau kaip 90% turto tikrosios vertės;
• turtas yra specifinės paskirties, tad neatlikus didesnių pakeitimų jį naudoti gali tik lizingo gavėjas.

Profesionalūs Added Value specialistai kokybiškai ir atsakingai parengs lizingo, kredito apskaitos sutartis – sutaupysite laiko sąnaudų ir išvengsite klaidų. Su Added Value pagalba, kur kas paprasčiau!

Transporto kuro sąnaudos teisingai gali būti pagrįstos pagal nustatytas kuro sąnaudų normas, atitinkamai pagal kelionių lapuose įregistruotus kelionių maršrutus arba tikslines išvykas. Atsižvelgdamos į veiklos pobūdį, transporto priemonių ir jomis pervežamų krovinių rūšis, transporto priemonių naudojimo sąlygas, kelionių tikslus, įmonės ar organizacijos gali pačios nustatyti, kokiais dokumentais turi būti įforminama kelionė ir kuro sunaudojimas.

Be abejonės, įmonėms, turinčioms transporto parką, aktualu sumažinti kuro kaštus bei padidinti jų efektyvumą, todėl dažnai kuro apskaitos tvarkymas įmonėje būna perduotas specializuotai įmonei – patikimi ir savo darbą išmanantys specialistai padeda išvengti dyzelinio kuro vagysčių, užkerta kelią kuro švaistymui ir nuostoliams, taip pat tikslūs matavimai būtini analizei ir tolimesniems veiksmams. Added Value audito ir verslo apskaitos kompanija, tai kokybiškas ir patikimas sprendimas Jūsų įmonės kuro apskaitai tvarkyti!

Prekės yra turtas, pirktas perparduoti, ir įmonės pagaminta produkcija, skirta parduoti. Prekių apskaita – buhalterinės apskaitos dalis, susijusi su prekėmis, kuri susideda iš ūkinių operacijų fiksavimo pirminiuose dokumentuose, apskaitos registruose ir buhalterinėse sąskaitose.

Prekės sudaro didžiąją prekybinių įmonių apyvartinio turto dalį. Įvertinant prekes neišvengiama ir klaidų, kurios turi didelį ir ilgalaikį poveikį – netiksliai užregistruojamos pajamos, netiksliai apskaičiuojami ir sumokami mokesčiai. Taip pat keliama didelė grėsmė ir kitų susijusių apskaitos duomenų teisingumui.

Prekybinės veiklos vystymasis buvo vienas svarbiausių veiksnių, kuris vertė ieškoti vis racionalesnių bei pažangesnių apskaitos būdų. Tačiau šiuo metu įmonės dažnai nepasinaudoja galimybe laisvai pasirinkti prekių apskaitos bei įvertinimo metodus. Neišanalizuoja šių metodų privalumų bei trūkumų, o nueina pačiu lengviausiu keliu – taiko, ką rekomenduoja norminiai aktai arba vadovaujasi įmonėje nusistovėjusia praktika. Keičiantis ekonominei situacijai, dėl vienokių ar kitokių veiksnių gali kisti ir įmonių veiklos ypatumai, todėl privaloma periodiškai patikrinti, įvertinti naujus apskaitos metodus bei pasirinkti geriausiai atitinkantį įmonės veiklos specifiką metodą.

Prekių apskaitai keliami teisingumo ir objektyvumo reikalavimai siejasi su tikslumu ir patikimumu. Apskaitos duomenys turi tenkinti visus reikalavimus, kad garantuotų patikimą informaciją visuose valdymo lygiuose. Apskaitos duomenų netikslumas, neobjektyvumas lemia neteisingus sprendimus, neretai susijusius su realia situacija.

Teisinga ir tiksli prekių apskaita bei jos pagrindu parengta finansinė atskaitomybė padeda informacijos vartotojams priimti efektyvius ekonominius sprendimus, tad jei neturite kam patikėti vesti prekių apskaitos ar pačiam trūksta kvalifikacijos, tai atlikti – Added Value padės sutvarkyti Jūsų prekių apskaitos programą. Leiskime Jūsų verslui kvėpuoti!

Valdymo apskaita, tai informacijos, kuri yra reikalinga ūkio subjektui valdyti, rinkimas, klasifikavimas, įvertinimas ir pateikimas. Gerai tvarkoma valdymo apskaita gali padėti atsakyti į konkrečius klausimus: Kokia produkto savikaina, ar tikslinga šį produktą gaminti? Kokios bei kokio dydžio išlaidos susidarė tam tikruose įmonės padaliniuose? Kokios jų susidarymo priežastys? Kokioms problemomis reikia skirti daugiau dėmesio? Valdymo apskaitos informacija yra komercinė paslaptis ne tik išorės vartotojams, bet ir darbuotojams, kurie neturi tiesioginio ryšio su sprendžiama problema.

Daugelyje gamybos įmonių gamybos apskaita užima nemažai darbo laiko, todėl reikalingi specialiai tam darbui atlikti apskaitos darbuotojai. Kol duomenys įvedami rankiniu būdu į apskaitos sistemą jie pasensta, todėl duoda mažai naudos gamybos valdymo sistemai. Kuomet įmonės netenkina įprasta apskaita vien tik dėl mokesčių, norima matyti daugiau, skirtingais pjūviais ir standartinių priemonių nebeužtenka – Added Value savo sistema gali praplėsti apskaitą iki galingos verslo valdymo sistemos, išskaidant visus etapus nuo realybės ir juos atkartoti apskaitos programoje.

Atsargos įmonėje, tai trumpalaikis turtas, pavyzdžiui, žaliavos, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija ir pirktos prekės, skirtos perparduoti, kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus ar per vieną įmonės veiklos ciklą. Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.

Gautos į įmonę atsargos privalo būti laiku užpajamuotos ir užregistruotos buhalterinėje apskaitoje. Kiekvienoje įmonėje apskaitos dokumentų sudarymo tvarka skirtinga ir priklauso nuo to, ar ji tvarkoma rankiniu būdu ar yra kompiuterizuota. Atsargų apskaita yra labai skirtinga ne vien dėl to, kad vienos įmonės yra perdirbimo, gamybos, kitos paslaugų teikimo, bet ir todėl, kad vienose iš jų atsargų nomenklatūra didžiulė, kitose tik keletas pavadinimų. Vienos įmonės atsargas laiko sandėliuose, o kitos visiškai neturi sandėlių, todėl skirsis ir atsargų pajamavimo tvarka.

Nedidelės įmonės su negausia atsargų nomenklatūra, apskaitą sandėliuose veda naudodamos atsargų apskaitos korteles. Atskira kortelė užvedama kiekvienam atsargų nomenklatūriniam numeriui. Kortelėje rašomas pilnas atsargų pavadinimas bei nomenklatūrinis numeris. Norint surasti reikiamą rūšį, kortelėse nurodoma jos laikymo vieta. Kiekviena atsargų apskaitos kortelė yra registruojama sandėlio kortelių apraše. Esant kompiuterizuotai apskaitai įrašai daromi ta pačia tvarka, o sandėlio korteles atstoja įrašai į kompiuteryje. Visi pirminiai atsargų gavimo ir išdavimo dokumentai, įrašius jų duomenis į korteles, perduodami į buhalteriją, tuomet sudaromas perduodamų dokumentų sąrašas.

Labai dažna įmonių nesėkmių ir bankroto priežastis – patikimų ir savo darbą išmanančių buhalterių stoka. Norint vystyti sėkmingą verslą, jo administracinius reikalus derėtų patikėti profesionaliems buhalteriams. Todėl sandėlio apskaitos programa įmonėje leiskite pasirūpinti Added Value komandai – suteiksime visus reikiamus įrankius, sėkmingai atsargų apskaitai vesti!

Sąnaudos – tai ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto pardavimo, sunaudojimo, netekimo ar vertės sumažėjimo. Sąnaudos apskaitoje registruojamos ir pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos, kuomet atitinka sąnaudų apibrėžimą ir galima patikimai nustatyti jų vertę.

Sąnaudos apskaitoje fiksuojamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais. Vadovaujantis kaupimo principu, apskaitoje sąnaudos registruojamos tada, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo išleisti pinigai, o palyginimo principas nustato, kad ataskaitinio laikotarpio pajamos turi būti susietos su sąnaudomis, patirtomis toms pajamoms uždirbti. Sąnaudomis laikoma tik ta išlaidų dalis, kuri arba patirta uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, arba negali būti siejama su ateinančių ataskaitinių laikotarpių pajamų uždirbimu. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, turi būti paskirstytos tiems ataskaitiniams laikotarpiams, per kuriuos jos teiks įmonei ekonominę naudą.

Išlaidos, kurios nesusijusios su pajamomis, kurios buvo uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose pateikiamos kaip turtas. Svarbu paminėti, kad įmonės dažnai patiria įvairių išlaidų, kurių neįmanoma susieti su konkrečių ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu, beje, ir ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais šios išlaidos neteiks įmonei ekonominės naudos, tad tokios išlaidos turi būti pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip buvo patirtos.

Sąnaudų apskaita yra neatskiriama verslo valdymo apskaitos dalis, nes tik sisteminga apskaita gali užtikrinti efektyvius valdymo sprendimus. Įmonės išlaidos turi būti valdomos, o tinkamai parinkta sistema būtent ir leidžia efektyviai valdyti įmonės išlaidas – stebėti, kontroliuoti ir analizuoti, priimti lemtingus sprendimus. Tad, jeigu norite sėkmingai valdyti savo verslą – Added Value siūlo savo verslo apskaitos žinias ir patirtį pritaikyti Jūsų versle!

Individuali įmonė steigima tada, kai Jūs esate savo srities specialistas, teikiate paslaugas ar parduodate prekes, tačiau neketinate labai išsiplėsti rinkoje, kadangi visus užsakymus galite atlikti pats arba su nedidelės darbuotojų komandos pagalba. Individuali įmonė, tai neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurios pagrindinis tikslas – ūkinės komercinės veiklos vykdymas ir pelno siekimas.

Individuali įmonė išsiskiria tam tikrais požymiais, kurie padeda atskirti ją nuo kitų juridinio asmens teisinių formų. Individualios įmonės turtas susideda iš dviejų dalių: pirma dalis yra šiai įmonei perduotas savininko turtas, o kita dalis, tai turtas, kuris buvo įgytas individualios įmonės vardu. Svarbu pabrėžti, kad visas įmonės uždirbtas pelnas priklauso savininkui ir turtas yra neatskiriamas nuo savininko turto. Jeigu individualioje įmonėje nepakanka turto tam tikrai prievolei įvykdyti – už tai atsako pats savininkas. Taip pat nėra apibrėžtas individualios įmonės įstatinio kapitalo dydis, tad tokią įmonę gali įsteigti asmuo, kuris nori investuoti į ją nedidelį kapitalą. Individuali įmonė gali būti pertvarkyta į kitokias juridinių asmenų teisines formas kaip akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę bei viešąją įstaigą.

Individualios veiklos apskaitą privaloma tvarkyti vadovaujantis buhalterinės apskaitos taisyklėmis, o jei nežinote, kuo pasikliauti, reikia lanksčių ir prie Jūsų poreikių prisitaikančių profesionalų, kreipkitės į mūsų, Added Value specialistus. Padėsime apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas, parodysime, kaip nepasimesti tarp mokesčių, kuriuos turite sumokėti valstybei ir kokias pateikti deklaracijas. Sutvarkysime Jūsų individualios įmonės apskaitą, apskaičiuosime ir deklaruosime mokesčius, pateiksime reikalingas deklaracijas valstybinėms institucijoms.

Individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis žmogus siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Galima vykdyti tam tikros rūšies individualią komercinę, gamybinę, profesinę, kūrybinę ar kitą veiklą, jei Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato reikalavimo įsteigti juridinius asmenis. Jeigu teisės aktai leidžia nedraudžia vykdyti ekonominės veiklos neįsteigus juridinio asmens, tai jis tą veiklą gali vykdyti, nors ir reikalinga licencija ar bet koks kitas leidimas.

Individuali veikla – patogus būdas pradėti verslą nesteigiant įmonės. Tereikia užsiregistruoti mokesčių inspekcijoje, kad vykdote veiklą ir gauti pažymą, o nusprendus veiklą nutraukti pakanka raštu informuoti, kad jos nebevykdote. Individualiai veiklai būdinga: nėra darbo santykiams būdingų požymių, pats žmogus sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, taip pat dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, gauna pajamas iš vykdomosios veiklos. Svarbu paminėti, kad sudaromiems sandoriams būdingas tam tikras tęstinumas ir motyvas bei galimybės sandorius sudaryti ateityje. Šiai veiklai būdingas ir siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, besiverčiantys individualia veikla (išskyrus įsigijusius verslo liudijimus) ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, veikiantys per nuolatinę bazę Lietuvoje, tvarkydami individualios įmonės buhalterinę apskaitą, turi vadovautis Buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo 14 liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo”.

Pradedantys individualią veiklą ir pirmą kartą susidūrę su buhalterija, tikrai turės klausimų. Vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, turi vesti buhalterinę apskaitą ir visai nesvarbu ar buvo patirti nuostoliai, ar pajamos buvo nedidelės. Individualios veiklos buhalterija susideda iš sąskaitų faktūrų bei gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo. Apskaitą galima vesti tiek įprastiniame popieriniame variante, tiek kompiuteryje.

Labai svarbu, kad veiklos vykdymo metu pasirinktumėte išlaidų principą, kuris gali būti arba pinigų, arba kaupimo. Pinigų principas – jūs bet kokiu atveju savo išlaidomis laikysite 30 procentų gautų pajamų, kas reiškia, jog prieš skaičiuojant mokesčių sumas, Jums reikės atimti 30 procentų. Šį išlaidų variantą dažniausiai renkasi tie, kurių veikloje patiriamos labai mažos išlaidos arba jų visai nėra. Kaupimo principas pasižymi tuo, kad Jums teks rinkti kiekvieną dokumentą, kuris įrodytų išlaidas, pavyzdžiui, sąskaitos faktūros, kvitai ir kt.

Pradedantiesiems, individualios veiklos apskaitą, kur kas saugiau patikėti specialistams. Jei nesate susidūręs su buhalterija, trūksta tam reikalingų įgūdžių – pirmą kartą gali kilti ne tik daug klausimų, bet tai atims ir nemažai Jūsų laiko, kurį galėtumėte skirti kitiems svarbiems darbams, susijusiems su vykdoma veikla, be to, tvarkydamas apskaitą neišvengsite klaidų. Šios klaidos vėliau gali atnešti nemažus nuostolius.

Asociacija – tai pelno nesiekianti organizacija, kai juridiniai bei fiziniai asmenys savanoriškai susivienija ir vykdo asociacijos narių nustatytus ekonominius, socialinius, švietimo, kultūrinius, ūkinius uždavinius ir funkcijas. Asociacijos buhalterinė apskaita tvarkoma remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, veiklos rezultatų ataskaitos pildymo ir pateikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo”.

Pagrindinis asociacijos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą ir atstovauti asociacijos narių interesams, juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys, kurie sudaro asociacijos steigimo sutartį. Mažiausias galimas asociacijos steigėjų skaičius yra 3. Asociacija gali vykdyti veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams reikalinga veiklos tikslams pasiekti.

Dažnai tinkamai paruošti apskaitos dokumentus sudėtinga – reikalinga tiek patirtis, tiek specifinės žinios, atidumas. Atlikti tokius darbus turi kruopštus, kvalifikuotas darbuotojas, tačiau jei tokio neturite, buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė yra puiki išeitis. Išsilavinę specialistai visuomet pasižymės didesne kompetencija, kvalifikacija, patirtimi. Norint tinkamai paruošti asociacijos apskaitą, reikia tikslumo, profesionalumo. Todėl mes, Added Value komanda, asociacijos apskaitai tvarkyti, taikome pažangią apskaitos tvarkymo sistemą, rengiant asociacijų buhalterinės apskaitos dokumentus atsakingai laikomės apskaitos taisyklių ir įstatymų, tiksliai įvertiname asociacijos veiklos finansinius rezultatus, remiantis asociacijų buhalterine apskaita atliekame bendrą ekonominę analizę, teikiame rekomendacijas veiklos efektyvumui gerinti. Kartu su Added Value galite sutaupyti laiko ir išvengti klaidų!

Šiandien daugeliui žmonių, kurie nori tapti nuosavo verslo savininkais, mažosios bendrijos steigimas yra puiki išeitis – jų laukia mažesnė civilinė atsakomybė, kadangi neatsako savo turtu, nėra reikalavimo dėl minimalaus kapitalo dydžio, taip pat ši bendrija neprivalo turėti vadovo. Verslo egzistavimas paremtas asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu, be to, įstatymas suteikia galimybę šios bendrijos nariams susitarti tarpusavyje įvairiais mažosios bendrijos veiklos klausimais.

Mažoji bendrija skirta žmonėms, siekiantiems kurti smulkųjį, nereikalaujantį didelių investicijų, šeimos verslą bei tiems, kurie vienas kitą gerai pažįsta ir nori dalyvauti mažosios bendrijos veikloje. Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys ir ne daugiau kaip 10 asmenų. Mažosios bendrijos steigimas priklauso nuo pasirinkto steigimo būdo – elektroniniu arba neelektroniniu būdu – ir jos steigėjų skaičiaus.

Dar vienas privalumas – paprastesni mažosios bendrijos apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai, lankstesnis valdymas. Tačiau tai nereiškia, kad mažosios bendrijos buhalterija gali būti vedama laisva forma arba būti tokia paprasta, kur galioja aiškūs nurodymai, kurių privaloma laikytis.

Tam, kad informacijos apie apskaitos vedimą trūkumas netaptų kliūtimi įgyvendinant savo verslo planus, mažosios bendrijos apskaitą leiskite sutvarkyti Added Value specialistams. Mums paskirtus darbus atliekame atsakingai, kruopščiai ir profesionaliai. Siekiame rūpintis mažosios bendrijos buhalterija ir jos standartų atitiktimi, naudojantis aukštosiomis apskaitos technologijomis, taip sutaupant Jūsų brangų laiką ir išvengiant papildomų klaidų tikimybės. Mūsų komanda už pažangą versle!

Viešosios įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymas yra panašus, kaip ir visų kitų juridinių asmenų, bet vienas iš pagrindinių VŠĮ skirtumų – jų veiklos tikslas neturi būti pelno siekimas, kurio pagal veiklą reglamentuojančius teisės aktus, negalima skirstyti steigėjams ir veiklos dalyviams.

Všį įstaigos tvarkydamos ar rengdamos apskaitą, finansines ataskaitas, vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo. Vadovaudamiesi bendraisiais apskaitos principais, teisės aktais, reglamentuojančiais jų veiklą, Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pavyzdiniu sąskaitų planu ir rekomenduojamais jo paaiškinimais bei kitais teisės aktais, Všį įstaigos pasirenka apskaitos politiką, kurią turi patvirtinti vadovas.

Jeigu Všį įstaiga keičia apskaitos politiką, apskaitos politikos pakeitimo faktas nurodomas aiškinamajame rašte. Nauja apskaitos politika taikoma nuo sprendimo ją taikyti priėmimo dienos ir būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais.

Jeigu manote, kad visų viešosios įstaigos buhalterinių operacijų tvarkymas Jums yra per didelė atsakomybė, galbūt nesate su tuo susidūrę ar kyla klausimų, o gal trūksta įgūdžių – esame atsakingi, kvalifikuoti ir lankstūs, todėl be vargo sutvarkysime Jūsų įstaigos buhalterinę apskaitą: laiku ir kokybiškai pateiksite visas ataskaitas ir dokumentacijas, negailėsime patarimų optimizuojant buhalterijos tvarkymą. Added Value – prisitaikome prie kiekvieno individualių poreikių!

Finansinė apskaita yra visos įmonės veiklos apibendrinta apskaita, pagal kurios duomenis nustatomi įmonės finansiniai rezultatai – pelnas ar nuostoliai ir sudaromos finansinės ataskaitos. Pagrindinis finansinės apskaitos tikslas – pateikti tikrą, teisingą informaciją apie įmonės ataskaitinio laikotarpio rezultatus ir finansinę būklę. Svarbiausi informacijos vartotojai, tai esantys ir potencialūs įmonės savininkai, administracija, darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, pirkėjai, įvairios valstybės institucijos ir kiti išoriniai bei vidiniai vartotojai.

Nustatyti standartai nusako, kaip turi būti sudarytos finansinės ataskaitos. Kadangi finansinė apskaita teikia informaciją išoriniams ir vidiniams vartotojams, todėl ji paprastai reguliuojama teisės aktais, informacija standartizuojama – jos tvarką bei pateikimo formą stengiamasi suvienodinti, kad išoriniai informacijos vartotojai lengvai ją suprastų. Finansinės atskaitomybės duomenys negali būti komercinė paslaptis.

Dauguma problemų ir bankrotų atsiranda dėl blogo finansų valdymo. Jeigu norite to išvengti – patikėkite finansų apskaitos valdymą mums! Added Value profesionalai pasižymi tikslumu, lankstumu ir kruopštumu, tai pagrindinės savybės galinčios padėti Jūsų verslui!

Buhalterinė apskaita yra neatskiriama įmonės veiklos dalis. Kiekvienas įmonės veiksmas – pardavimas, banko pavedimas, algos skaičiavimas ir kt. užfiksuojamas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Vėliau buhalteris šiuos duomenis susistemina ir paruošia valstybinėms institucijoms priimtina tvarka. Apskaitinikas yra buhalterio pagalbininkas, jis apdoroja pirminius dokumentus ir atlieka kitus darbus. Teisingai apibendrinta informacija yra pagrindinis šaltinis optimaliems sprendimams versle priimti.

Buhalterinė apskaita teikia duomenis apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautusataskaitų duomenys reikalingi tiek išoriniams, tiek vidiniams apskaitos duomenų vartotojams. Vidiniai apskaitos informacijos vartotojai – įmonės savininkai, administracija, darbuotojai, o išoriniai vartotojai – kreditoriai, tiekėjai, pirkėjai bei įvairios valdžios institucijas.

Už apskaitos organizavimo taisyklių patvirtinimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą laiku, atsakingas įmonės vadovas arba jo įgaliotas buhalterijso vadovas, o už įmonės apskaitos tvarkymą atsakinga buhalterija – buhalteris. Jie savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintomis Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, ministro patvirtintais nuostatais, pareigybių aprašymais.

Įsteigus savąjį verslą ar užsiimant individualia veikla, visada svarbu pasirūpinti, kad buhalterinė apskaita būtų vedama tinkamai ir tik atsakingų buhalterių. Supraskite, kad net ir menkos klaidos gali tapti didelių problemų priežastimi. Added Value specialistai pasirūpins kokybiškai vedama buhalterine apskaita Jūsų įmonėje, nes norint geriausio rezultato – būtinos specifinės žinios, atidumas ir kruopštumas!

Uždaroji akcinė bendrovė privalo vesti apskaitą panaudojant dvejybinį įrašą, teikti finansinę atskaitomybę ir turėti darbuotoją arba juridinį asmenį, kuris tvarko apskaitą. Daugelis individualias įmones šiuo metu pertvarko į UAB, kadangi įmonės savininkas atsako savo turtu.

UAB apskaita privalo vesti pagal visus verslo apskaitos standartus, Buhalterinės apskaitos įstatymą ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą. UAB yra populiariausia veiklos forma Lietuvoje, tad mokestiniams ir apskaitos aspektams skiriamas didžiausias dėmesys. UAB, kaip ir kitos steigiamos įmonės, turi kasmet sudaryti finansinę atskaitomybę ir ją pateikti VĮ Registrų centrui.

Versle be galo svarbu, kad finansinės operacijos ir visi susiję dokumentai būtų tvarkomi teisingai, teisėtai ir, žinoma, patikimai. UAB apskaitą privalo tvarkyti tik aukštą kompetenciją turintys specialistai, tad Added Value audito ir verslo apskaitos paslaugas teikianti įmonė garantuoja kokybę ir konfidencialumą. Mes teikiame kokybiškas, kvalifikuotas buhalterinės apskaitos paslaugas ir nesvarbu, kokia Jūsų įmonė bebūtų – didelė, vidutinė ar maža, nes galime užtikrinti tikslią ir teisingą apskaitą!

Pagal Jūsų pageidavimus atliekame UAB buhalterinę apskaitą nuo pirminių dokumentų tvarkymo iki reikalingų ataskaitų parengimo ir pristatymo. Teikiame įvairias konsultacijas, pateikiame rekomendacijas siekiant optimizuoti Jūsų įmonės finansų valdymo sprendimus.