Trumpas atsakymas tiems, kam skubu: jeigu išeinate iš darbo savo noru be jokių svarbių priežasčių, standartiškai turite įspėti darbdavį raštu prieš 20 kalendorinių dienų. Jei tebesate bandomajame laikotarpyje – užtenka 3 darbo dienų. Jei turite svarbią priežastį (pavyzdžiui, darbdavys nemoka atlyginimo) – 5 darbo dienų. O jei susitariate su darbdaviu geruoju – terminas gali būti bet koks, dėl kurio sutarsite abu.
Toliau – viskas detaliau, su realiais pavyzdžiais, prašymo šablonu ir atsakymais į klausimus, kuriuos žmonės užduoda dažniausiai.
Kodėl apskritai reikia įspėti darbdavį
Įspėjimo terminas egzistuoja ne tam, kad apsunkintų jūsų gyvenimą. Jis duodamas darbdaviui laiko susitvarkyti: susirasti jus pavaduosiantį žmogų, perduoti jūsų funkcijas kolegoms arba tiesiog pasiruošti, kad komandoje sumažės vienu žmogumi. Tuo pat metu tai apsaugo ir jus – kol vyksta įspėjimo terminas, jūs vis dar gaunate atlyginimą, kaupiasi atostogų dienos, o socialinis draudimas nenutrūksta.
Lietuvoje šis klausimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54, 55 ir 56 straipsniuose. Priklausomai nuo to, kokiu pagrindu nutraukiate darbo sutartį, terminas skiriasi gana ženkliai – nuo trijų darbo dienų iki dvidešimties kalendorinių.
Standartinis atvejis – 20 kalendorinių dienų
Absoliuti dauguma žmonių, kurie tiesiog gavo geresnį pasiūlymą, nori pakeisti sritį arba pavargo nuo dabartinio darbo, patenka į šią kategoriją. Tai vadinama darbo sutarties nutraukimu darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (Darbo kodekso 55 straipsnis).
Taisyklė paprasta: apie ketinimą išeiti darbdavį įspėjate raštu, ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Atkreipkite dėmesį – kalendorinių, o ne darbo dienų. Tai reiškia, kad į šį laikotarpį įskaičiuojami ir savaitgaliai, ir šventinės dienos, tad realiai dirbti reikės mažiau nei 20 dienų, o štai kalendorinis laikas nusineš pilnas tris savaites.
Ši taisyklė galioja tiek neterminuotai, tiek terminuotai (ilgesnei nei mėnesį) darbo sutarčiai. Jei sutartis terminuota trumpiau nei mėnesiui, galioja kitos taisyklės – apie tai geriau pasitarti su darbdaviu iš anksto arba pasitikrinti kaip skaičiuojamas terminas.
Svarbu: nutraukiant sutartį šiuo pagrindu jums nepriklauso jokia išeitinė išmoka, nebent tai numatyta jūsų įmonės kolektyvinėje sutartyje ar individualiame susitarime. Vienintelis dalykas, kurį darbdavys privalo sumokėti – tai atlyginimas už išdirbtą laiką ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Bandomasis laikotarpis – tik 3 darbo dienos
Jei tik pradėjote darbą ir vis dar esate bandomajame laikotarpyje, geros žinios – šis terminas jums beveik nesvarbus. Tiek jūs, tiek darbdavys turite teisę nutraukti darbo santykius įspėję tik prieš 3 darbo dienas, ir nereikia nurodyti jokios priežasties.
Tai logiška – bandomasis laikotarpis egzistuoja tam, kad abi pusės galėtų greitai suprasti, ar bendradarbiavimas tinka. Todėl ir procedūra supaprastinta iki minimumo. Jei jaučiate, kad naujas darbas ne jums, nereikia kentėti tris savaites – užtenka trumpo rašytinio pranešimo, ir per tris darbo dienas galite būti laisvi.
Svarbios priežastys – 5 darbo dienos
Šis kelias reglamentuotas Darbo kodekso 56 straipsnyje, ir jis egzistuoja tada, kai darbo santykius tenka nutraukti ne dėl jūsų noro, o dėl darbdavio kaltės ar kitų rimtų aplinkybių. Tipiniai pavyzdžiai:
- darbdavys nemoka atlyginimo laiku arba moka mažiau, nei sutarta;
- pažeidžiamos darbuotojo saugos ir sveikatos normos;
- darbuotojas negali dirbti dėl ligos, negalios ar būtinybės slaugyti šeimos narį;
- darbuotojas išeina į pensiją.
Tokiu atveju įspėjimo terminas sutrumpėja iki 5 darbo dienų, o svarbiausia – jums priklauso išeitinė išmoka, dažniausiai lygi dviejų mėnesių vidutiniam darbo užmokesčiui. Tačiau čia yra vienas niuansas: vien tik jūsų noras nedirbti nėra „svarbi priežastis“ teisine prasme. Priežastį reikia įrodyti, o prašyme aiškiai nurodyti, kodėl toliau dirbti neįmanoma. Jei darbdavys nesutiks, kad priežastis tikrai svarbi, gali kilti ginčas, kurį galiausiai gali tekti spręsti Darbo ginčų komisijoje.
Verta žinoti ir tai, kad ši 5 darbo dienų taisyklė nesuteikia teisės į vadinamąją ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“ – ji mokama tik atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai išdirbta bent 5 metai.
Išėjimas šalių susitarimu
Tai pats lanksčiausias, o dažnai ir draugiškiausias variantas – Darbo kodekso 54 straipsnis. Jeigu ir jūs, ir darbdavys sutariate, kad geriausia išsiskirti, terminą galite nustatyti bet kokį: nors ir kitą dieną, nors ir po mėnesio. Taip pat galite tartis dėl papildomos kompensacijos, atostogų sutvarkymo ar rekomendacijos.
Šis kelias ypač naudingas, jei jau turite naują darbo pasiūlymą ir norite pradėti anksčiau, nei baigtųsi standartinis 20 dienų terminas. Svarbiausia taisyklė – niekada nepasirašinėkite susitarimo skubotai. Turite teisę pasiūlymą apsvarstyti, o pasirašę – vėliau vienašališkai atsisakyti susitarimo jau nebegalėsite, nebent sutiks abi pusės.
Kaip teisingai suskaičiuoti terminą
Terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai prašymas buvo įteiktas darbdaviui. Pavyzdžiui, jei prašymą pateikėte spalio 1 dieną, 20 kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo spalio 2-osios, o paskutinė jūsų darbo diena būtų spalio 21-oji.
Jei paskutinė termino diena sutampa su savaitgaliu ar švente, terminas automatiškai nukeliamas į artimiausią darbo dieną. Taip pat verta atsiminti: įspėjimo terminas nėra pratęsiamas dėl to, kad tuo metu susirgote ar išėjote atostogų. Darbo sutartis pasibaigs numatytą dieną nepriklausomai nuo to, ar tuo metu jūs dirbate, sergate, ar ilsitės.
Kaip parašyti prašymą dėl atleidimo
Prašymas turi būti pateiktas raštu – žodinio susitarimo ar žinutės per Slack nepakaks, jei norite, kad terminas oficialiai prasidėtų. Prašyme paprastai nurodoma:
- aiškus pareiškimas, pavyzdžiui: „Prašau nutraukti su manimi sudarytą darbo sutartį šalies iniciatyva (DK 55 str.)“;
- konkreti paskutinė darbo diena;
- data ir parašas.
Praktinis patarimas: prašymą atsispausdinkite dviem egzemplioriais ir paprašykite, kad darbdavio atstovas ant vieno iš jų uždėtų gavimo žymą su data. Tai jūsų apsauga, jei kada nors kiltų ginčas dėl to, kada iš tikrųjų prasidėjo įspėjimo terminas. Jei siunčiate el. paštu, pasirūpinkite, kad gautumėte patvirtinimą, jog laiškas gautas.
Ar galima atšaukti savo prašymą
Taip, bet su sąlyga. Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos – ir tam nereikia darbdavio sutikimo. Jei per tas tris dienas persigalvojote, tiesiog raštu praneškite, kad atšaukiate prašymą.
Praėjus šioms trims dienoms, atšaukti pareiškimą galėsite tik tuo atveju, jei darbdavys su tuo sutiks. Todėl jei jaučiate, kad galite persigalvoti, geriau apie sprendimą pagalvoti prieš pateikiant prašymą, o ne po to.
Kas būna, jei neatidirbi termino
Kartais žmonės tiesiog nusprendžia nebeiti į darbą, neatidirbę viso įspėjimo termino. Teisiškai tai nėra gera idėja. Jei nedirbate be pateisinamos priežasties, dienos gali būti žymimos kaip pravaikštos. Tai gali turėti realių pasekmių:
- darbdavys turi teisę atleisti jus dar greičiau, ir jau kaip pažeidusį darbo drausmę;
- gali kilti problemų gaunant rekomendaciją naujam darbdaviui;
- neišdirbtos dienos gali būti neapmokamos.
Jei jaučiate, kad tikrai nebegalite fiziškai ar psichologiškai atidirbti termino, geriausias kelias – atvirai pasikalbėti su darbdaviu ir bandyti susitarti dėl trumpesnio termino šalių susitarimu, o ne tiesiog nustoti eiti į darbą.
Atostogos prieš išeinant iš darbo
Dažnas klausimas: ar galima „atidirbti“ įspėjimo terminą iš dalies atostogaudamas? Taip, jei turite nepanaudotų kasmetinių atostogų, turite teisę jas išsiimti ir per įspėjimo laikotarpį. Svarbu suderinti tai su darbdaviu iš anksto, nes atostogos suteikiamos abipusiu sutarimu dėl datų, nors pačios teisės į jas atsisakyti darbdavys negali.
Jei atostogų nepanaudosite iki paskutinės darbo dienos, jos nepradings – gausite piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogų dienas kartu su galutiniu atsiskaitymu.
Kada gausite galutinį atsiskaitymą
Darbdavys privalo su jumis pilnai atsiskaityti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną. Į galutinį atsiskaitymą įeina:
- atlyginimas už faktiškai išdirbtą laiką;
- kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas;
- išeitinė išmoka, jei ji priklauso pagal DK 56 straipsnį ar susitarimą.
Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti, už kiekvieną pavėluotą dieną gali būti skaičiuojami delspinigiai, o esant rimtesniam pažeidimui galite kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu išeiti iš darbo tą pačią dieną? Standartiškai – ne, nebent susitariate su darbdaviu šalių susitarimu arba turite svarbią priežastį, leidžiančią 5 darbo dienų terminą.
Ar 20 dienų yra darbo, ar kalendorinės dienos? Kalendorinės – tai reiškia, kad į jas įskaičiuojami ir savaitgaliai. Daugiau apie tai skyriuje kaip skaičiuoti terminą.
Ar darbdavys gali atsisakyti mane atleisti? Ne. Jūsų teisė nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva saugoma įstatymo, ir darbdavys negali jos uždrausti – jis gali tik nesutikti su trumpesniu terminu, jei nėra pagrindo jį taikyti.
Kas nutiks, jei nepasirašysiu atleidimo dokumentų? Darbo sutartis vis tiek pasibaigs pasibaigus įspėjimo terminui – jūsų parašas ant atleidimo įsakymo nėra būtina sąlyga, jis tik patvirtina, kad susipažinote.
Ar bandomojo laikotarpio metu reikia nurodyti priežastį? Ne, nutraukiant sutartį per bandomąjį laikotarpį priežasties nurodyti nereikia – pakanka trijų darbo dienų įspėjimo.
Šaltiniai
- Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, 54, 55 ir 56 straipsniai – oficialus tekstas: e-tar.lt
- Valstybinė darbo inspekcija – konsultacijos darbo santykių klausimais: vdi.lrv.lt
- „Sodra“ – informacija apie išmokas ir socialinį draudimą atleidimo atveju: sodra.lt
- Darbo ginčų komisija – jei kyla ginčas su darbdaviu dėl atleidimo tvarkos: vdi.lrv.lt/lt/darbo-gincu-komisijos
Šis straipsnis pateikia bendro pobūdžio informaciją ir nėra teisinė konsultacija. Jei jūsų situacija sudėtingesnė – pavyzdžiui, kyla ginčas dėl priežasčių ar išmokų – verta pasikonsultuoti su darbo teisės specialistu arba kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.