Kodėl bankrutuoja Lietuvos įmonės?

Sausį Lietuvoje bankroto procedūra pradėta 199 įmonėms, vasarį – 188 įmonėms.  Kovo pabaigoje Seime pritarta Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoms pataisoms, susijusioms su bankroto administravimu. Rekordiniu bankrotų skaičiumi ir pataisų iniciatyvomis pažymėta metų pradžia verčia gręžiotis ne tik į rinkos problemas, bet abejoti esamais verslo valdymo standartais.

Įmonių kredito riziką vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ paskelbtais duomenimis, sausio mėnesį įregistruoti 199 įmonių Lietuvoje bankrotai. Tai lenkia praėjusių metų vidurkį 66 bankroto atvejais. Daugiausia įmonių 2014-aisiais pareikalavo rugsėjis – bankroto procedūra pradėta 148 įmonėms. 2013-iaisis užfiksuotas rekordas – 162 spalio mėnesį bankrutavusios įmonės.

Antrąjį metų mėnesį užregistruoti 188 įmonių bankrotai – šis rodiklis 30 proc. didesnis nei praėjusių metų vasarį. Nors šį mėnesį bankrutuojančios statusą daugiausia įgijo mažmeninės prekybos įmonės – užregistruota 31 bankrutavusi įmonė, tačiau tarp bankrutavusiųjų įsiterpia ir stambūs verslai. Vienas iš jų – didmeninės prekybos naftos produktais „RB2“ įmonė, kurios pajamos per 3 metus padidėjo 19 kartų ir 2014 m. siekė 57 mln. eurų.

Priežastys aiškios

Kreditų biuro skelbiamais duomenimis, pagrindinės įmonių bankroto Lietuvoje priežastys yra per aukštas finansinių įsipareigojimų lygis finansinėms institucijoms, apyvartinių lėšų trūkumas, pagrindinių klientų pasitraukimas ir pasikeitusios rinkos sąlygos. Bankroto administratoriai taip pat pabrėžia teisinių įmonės procesų priežiūros stoką.

Tarptautinės grandinės „Integra International” audito ir verslo apskaitos kompanijos vadovas Arvydas Vainoras teigia, kad išorinių rinkos sąlygų svarbos nuneigti negalima: „Tačiau lemiamą reikšmę įprastai turi į antrą planą nustumiama vidinių procesų kontrolė – mokestinių įsipareigojimų, klientų ir pajamų srautų valdymas, tinkama teisinė verslo priežiūra nuo pat steigimo sutarties sudarymo“.

Plėtra išlikimo negarantuoja

Lemiamą vidinių bankroto veiksnių reikšmę liudija ir bankrutuojančių įmonių amžius. 2013–2014 m. bankrutavusių įmonių amžiaus vidurkis – 10 metų. Tai reiškia, kad vidutinė šiuo periodu bankrutavusi įmonė sėkmingai prisitaikė prie 2008 metų ekonominės krizės sukeltų išorinių rinkos pokyčių.

Pasak „Added Value“ direktoriaus A.Vainoro, verslo įmonę krizė ištinka ne tada, kai dramatiškai krinta veiklos rodikliai ir pritrūkstama apyvartinių lėšų. „Pirmasis krizės požymis yra didėjančios laiko sąnaudos, vykdant bazinius įmonės priežiūros procesus, kai vis daugiau laiko „suvartoja“ elementarūs įmonės išlikimo rinkoje procesai“.

Todėl, apskaitos ir audito specialisto teigimu, šiuolaikinis verslas turėtų remtis ne tik plėtra ir pajamingų klientų Vakarų rinkose paieška. Šiuolaikiniam verslui aktualus vakarietiškų verslo valdymo priemonių diegimas įmonės viduje, kad būtų galima laiku sureaguoti į vidinius rizikos veiksnius ir suteikti verslo procesams daugiau kontrolės. Nes verslui ne visada racionalu tik plėstis, kartais gyvybiškai svarbu atsitraukti ir persigrupuoti.