„Pingantys“ bankrotai: kur klysta lietuviškas verslas?

Šių metų kovo mėnesį mūsų šalyje bankroto procedūrą pradėjo 230 įmonių. Nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai, kurie turėtų sumažinti bankroto administravimo išlaidas. Ar tai reiškia, kad šalyje ir toliau didės bankrutuojančių įmonių skaičius ir ką tai sako lietuviško verslo „sveikatą“?

Palankūs įstatymo pakeitimai

Nuo gegužės 1 dienos administravimo išlaidų sąmatą reikia tvirtinti, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Šie dydžiai yra nustatomi, remiantis įstatyme nurodytais įmonę apibūdinančiais kriterijais: įmonės dydis, veiklos rūšis, bankroto proceso vykdymo ypatumai, bei įvertinus per praėjusius 3 metus baigtų bankroto procesų faktinius administravimo išlaidų dydžius.

Pakeitimai yra susiję ir su atlygiu bankroto administratoriui. Administratoriaus atlyginimas siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklausys nuo bankroto procedūros trukmės. Sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, privalo nustatyti pirmasis kreditorių susirinkimas.

Kompanijos „Added Value“ vadovas Arvydas Vainoras sutinka, kad įstatymo pakeitimas sumažins naštą bankroto procedūras pradėjusioms įmonėms. Tačiau pagrindinis dėmesys tiek privačiame, tiek valstybiniame lygmenyse turėtų būti teikiamas ne padarinių lengvinimui, bet priežasčių, sukeliančių finansines problemas, eliminavimui. „Bankrotas verslo neištinka staiga, tai ilgas procesas, kurio ženklus, nuosekliai stebint ir analizuojant finansinius įmonės rodiklius, galima pastebėti ir suvaldyti iš anksto“.

Išvengti bankroto įmanoma?

Kovo mėnesį bankroto procedūra pradėta 230 įmonių. Creditinfo duomenimis, 10 didžiausių įmonių beveik metus ir daugiau siuntė signalus rinkai apie prastėjančią savo būklę. Pavyzdžiui, didžiausias kovo mėnesį bankrotą pradėjęs verslas – statybos ir remonto įmonė „Algraižė“ dar praėjusių metų viduryje pasižymėjo dažnais vėlavimais atsiskaityti už įrankių nuomą, lizingo įmokas, elektros sąskaitas ir kitas paslaugas.

A.Vainoro teigimu, pagrindinė klaida ta, kad finansinės problemos pastebimos per vėlai. Finansinei įmonės kontrolei nepakanka tik metinių ataskaitų stebėjimo. „Šiuo metu apskaitos ir audito specialistai turi automatizuotus įrankius, leidžiančius pateikti ir lyginti įmonės finansinius rodiklius. Tai reiškia mažiau įmonės vadovo darbo ir daugiau kontrolės, laiką ir dėmesį skiriant atitinkamų rodiklių analizei“. Klausimas, kurį, anot „Added Value“ vadovo reikėtų kelti, ar verslai Lietuvoje nori ir geba tuo pasinaudoti.

Neišnaudojamos šiuolaikinės technologijos

„Microsoft“ užsakytas ir „Spinter tyrimų“ Lietuvoje vasario mėnesį įgyvendintas reprezentatyvus smulkaus ir vidutinio verslo darbuotojų tyrimas atskleidė, kad būtent skaitmeninių technologijų taikymas yra vienas didžiausių iššūkių verslui Lietuvoje.

„Microsoft“ atstovų teigimu, „tie, kurie analizuoja ir naudoja duomenis savo veikloje, savo ateitį vertina pozityviau. <...> Sėkmingi smulkieji ir vidutiniai verslai pasitelkia įrankius, kurie surinktus duomenis paverčia įžvalgomis, padedančiomis matyti tendencijas bei paskatinti plėtrą“. Verslo funkcijų ir informacijos perkėlimą į skaitmeninę erdvę ir prieigą prie jų realiuoju laiku Lietuvos darbuotojai įvardino kaip vieną rimčiausių šių metų iššūkių.

Beveik 40 proc. „Microsoft“ tyrimo Lietuvoje respondentų nurodė, jog jų bendrovėse technologijos neatlieka arba nežino kokį vaidmenį atlieka, užtikrinant lankstesnes darbo sąlygas.

„Technologijos finansinės verslo apskaitos ir audito procesuose sumažina laiko sąnaudas, eliminuoja žmogiškųjų klaidų tikimybę ir leidžia nuolat analizuoti finansinius rodiklius, pasiekiant juos iš bet kurios vietos duomenų debesyje“. Todėl verslui, pasak „Added Value“ vadovo, turėtų rūpėti ne tik bankroto administravimo išlaidų sumažinimas, bet ir aukštųjų technologijų teikiamos galimybės apdairiau kontroliuoti finansinius įmonės rodiklius ir šiuo būdu užkirsti kelią blogiausiems scenarijams.