Ko nepakeis net ir naujasis Darbo kodeksas?

Kovo pradžioje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas baigė svarstyti aršių diskusijų sulaukusio naujojo Darbo kodekso projektą. Prognozuojama, kad reikšmingos įtakos galutiniam dokumento patvirtinimui turės artėjantys Seimo rinkimai. Tačiau ekspertai viliasi, kad politinė konkurencija neužkirs kelio Lietuvos verslo patrauklumą didinančiam projektui, o rinkos konkurencingumu rūpinsis ir pats verslas.

Pelnytas dėmesys darbo santykiams

Naujas socialinis modelis, apimantis Darbo kodekso pokyčius, pradėtas formuoti 2012 m. vasarą. Socialinį modelį kūrusi darbo grupė veiklą baigė 2015 m. pradžioje, tačiau dėl 2016 m. biudžeto svarstymo diskusijos Seime buvo atidėtos. Nors svarstymų metu neišvengta korekcijų, sutinkama, kad projektas pernelyg nenutolsta nuo pirminių kūrėjų tikslų.

Audito ir apskaitos kompanijos „Added Value“ vadovo Arvydo Vainoro teigimu, pats siekis peržiūrėti darbo santykius Lietuvoje jau yra pažangos ženklas. „Mes kalbėdavome apie lietuviškų prekių ir paslaugų patrauklumą užsienio rinkoms, tarptautinių investuotojų pritraukimą, bet pamiršdavome, nuo ko viskas prasideda. Pamiršdavome darbo santykius“.

Darbo kodekso atnaujinimas pradėtas sustiprėjus Europos Komisijos kritikai dėl iš sovietinių laikų paveldėtų kodekso principų ir jais reguliuojamų darbo santykių, kai darbuotojo gerovė tapatinama vien su darbo užmokesčiu.

Tikslas – didėjantis konkurencingumas

Viešuose socialinį modelį kūrusios darbo grupės pasisakymuose skelbiama, kad naujas Darbo kodeksas turėtų pagyvinti darbo rinką ir ekonomikos vystymąsi, sustiprinti skaidrumą ir stabilumą darbo santykiuose, didinti šalies konkurencingumą.

Šiuo metu Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge verslo pradžios paprastumo kategorijoje Lietuva jau užima 11-ąją vietą visame pasaulyje. „Financial Times“ paskelbtame „Europos ateities miestų“ reitinge Vilnius pagal miestų ekonominį vystymąsi ir patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms vidutinio dydžio Europos miestų kategorijoje užima 3 vietą. Vilnių aplenkė Ciurichas (Šveicarija) ir Edinburgas (Jungtinė Karalystė).

Ekspertai prognozuoja, kad pokyčiai darbo rinkos reguliavime sustiprintų pozicijas tokio pobūdžio reitinguose ir pagerintų mūsų šalies tarpvalstybinės konkurencijos sąlygas. „Nesutikčiau su kritikais, teigiančiais, jog Lietuva tėra pigios darbo jėgos šalis, kuri atnaujintu Darbo kodeksu siekia dar labiau palengvinti stambiojo kapitalo įsigalėjimą. Jei permainas įgyvendintume sistemingai, pokyčiai darbo rinkoje ne tik didintų šalies patrauklumą investuotojams, bet leistų formuotis stipriai Vakarų visuomenėms būdingai viduriniajai klasei“, - teigia A. Vainoras.

Reikia ir verslo iniciatyvos

Naujojo Darbo kodekso iniciatoriai akcentuoja, jog vakarietiškais principais sureguliuota darbo rinka leistų pilnavertiškai dalyvauti globaliose šiandienos konkurencinėse kovose. „Added Value“ vadovas, pabrėžia, kad siekis didinti šalies patrauklumą užsienyje, formuojant modernią teisinę bazę, yra reikšmingas ir pagirtinas. Tačiau vietinio verslo realybė dažnai nutolsta nuo vakarietiškos rinkos principų – neatsisakoma šešėlio, o verslo priežiūros procesuose neretai vyrauja nekompetencija.

„Svarbu, kad kartu su valstybinio lygmens inovacijomis vyktų ir pokyčiai verslo bendruomenės mąstyme. Skaidri, skaitmenizuota ir efektyvi verslo procesų priežiūra ir kontrolė yra esminiai faktoriai, kuriantys pridėtinę vertę verslui tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyje“, - teigia A. Vainoras.