Lietuva – inovacijų ar luditų valstybė?

Lietuva – inovacijų ar luditų valstybė?

Palydovas, lazerių technologijos, sparčiausias pasaulyje belaidis interneto ryšys –kad ir kaip didžiuotumėmės šiais pasiekimais, panašu, jog Europoje mūsų valstybė nebelaikoma inovacijų kraštu. Naujausioje Europos Komisijos inovacijų suvestinėje Lietuva, kaip ir prieš metus, užima vos 24-ąją vietą ir lenkia tik Bulgariją, Rumuniją, Lenkiją ir Latviją. Nors SEB banko paskelbtais apklausos duomenimis, 2015-aisiais kur kas daugiau Lietuvos įmonių atsigręš į pažangias technologijas, o Ūkio ministerija tam žada ir papildomą paramą, Lietuvos galimybes greitu metu pakilti ES inovacijų suvestinėje ekspertai vertina atsargiai. To priežastimi jie nurodo ne tik finansų, bet ir nuoseklios politikos trūkumą.

Ne inovacijos, o pigi darbo jėga

Formalūs Lietuvos tikslai ambicingi: iki 2020 metų bendras investicijas į inovacijas ir mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą planuojama padidinti nuo 0,9 iki 1,9 proc. BVP. Tačiau kaip juos įgyvendinti ar juolab – kokiomis priemonėmis paskatinti privataus sektoriaus investicijas į skaitmenines inovacijas ir technologijas tobulinant verslo procesus bei efektyvumą, atsakymų nematyti.

Kovo pradžioje vykusiame ES Konkurencingumo tarybos posėdyje apie konkurencingumą skaitmeninės bendrosios rinkos kontekste Ūkio viceministrė R. Noreikienė pasidžiaugė jauna ir perspektyvia pradedančių įmonių („startup“) sistema Lietuvoje. Tačiau neužsiminė, jog Lietuviškų startuolių sėkmės istorijos yra tik pavienės, toli gražu neatitinkančios nuotaikų ir požiūrių į inovacijas, vyraujančių lietuviško smulkaus ir vidutinio verslo sektoriuje.

2014 metais savo veikloje taikyti inovacijas planavo tik kas trečia maža ar vidutinė įmonė. Turint omenyje, jog smulkaus ir vidutinio verslo segmentas sudaro 98,8 proc. visų Lietuvos įmonių, 75,7 proc. visų darbo vietų bei 63,4 proc. šalyje sukuriamos pridėtinės vertės galima spręsti, kad varomasis Lietuvos ekonomikos variklis ir toliau didžiąja dalimi paremtas pigia darbo jėga, neretai rankiniu darbu bei viršvalandžiais, o ne technologine pažanga.

Luditiškas požiūris?

Pasak aukštųjų apskaitos technologijų kompanijos „Added Value“ direktoriaus Arvydo Vainoro, dalies verslininkų ir darbuotojų pasyvumą bei abejingumą inovacijoms lemia baimė, kad jos neatsipirks, o tik padidins verslo kaštus:

„Tokia logika primena XVIII-XIX a. Angliją, kuomet technikos progresui ir darbo procesų modernizavui kaip alternatyva buvo pristatyta luditų ideologija. Šio judėjimo nariai, užuot prisitaikę prie progreso, mėgino jam pasipriešinti, naikindami automatizuotas mašinas ir taip naiviai tikėdamiesi išsaugoti savo darbo vietas bei stabilias pajamas. Žvelgiant į šiandieninius rodiklius, akivaizdu, kad su panašiu neigiamu požiūriu į naująsias verslo technologijas žvelgia ir nemaža dalis Lietuvos įmonių. Užuot prisitaikę prie pokyčių ir panaudoję inovacijas savo naudai, jos ir toliau renkasi pigią ir neefektyvią darbo jėgą.“

Pašnekovas pateikė pavyzdį apskaitos ir audito sektoriuje. „Added Value“ duomenimis, vos pusė smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus atstovų tiki, kad jiems suteikiamos apskaitos kompanijų paslaugos yra technologiškai pažangios: „Tačiau realių veiksmų situacijai keisti nesiimama. O juk šiame sektoriuje būtent technologijos išlaisvina iš laikui imlių apskaitos procesų ir padeda optimizuoti verslo infrastruktūrą taip, kad žmogiškųjų klaidų tikimybė būtų eliminuota.“

Nauja ministerija neišgelbės

Pagal inovacijų efektyvumo indeksą šiandien Lietuva užima yra 105 vietoje iš 125 pasaulio valstybių. Todėl akivaizdu, kad situacijai spręsti reikalinga aktyvesnė valstybės institucijų pagalba. Vasario pabaigoje Ūkio ministras Evaldas Gustas pripažino, jog dar pernai šiam tikslui buvo sumanyta Lietuvoje steigti atskirą Mokslo, technologijų ir inovacijų ministeriją, tačiau pasiūlymui esą buvo nepritarta. Kaip tam tikras teigiamas postūmis minima naujoji Ūkio ministerijos parengta ir Vyriausybės patvirtinta Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcija.

Tačiau turint omenyje, jog parkai šiandien talpina tik 180 inovatyvių įmonių, ekspertai siūlo nesitikėti greitų stebuklų ir ragina pačius verslininkus inicijuoti technologinius pokyčius savo darbe:

„Kadaise nesėkmingos luditų istorijos pabaigą vainikavo pramonės perversmo triumfas. O šiandien nauja europietiška valiuta, augantys rinkos poreikiai ir į Lietuvą besiveržiančios Vakarietiškos verslo technologijos yra tai, kas žada bent jau simbolinį perversmą mūsų verslo pasaulyje. Išliks ir plėsis tik tie, kurie sugebės pragmatiškai pasinaudoti inovacijomis ir orientuosis ne į darbą, o į sukurtą pridėtinę vertę.“