Verslo aplinka Lietuvoje: ką žada 2016-ieji?

Pasaulinių reitingų duomenimis, verslo sąlygos Lietuvoje gerėja. Verslo valdymo technologijų specialistai prognozuoja, kad Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) parengtas išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) projektas gali prisidėti prie dar didesnio šalies pozicijų tarptautinėje verslo rinkoje kilimo. Tai lemtų projekto skatinamas spartesnis perėjimas prie elektroninių dokumentų. Tačiau i.MAS jau lydi skandalai – VMI priversta iš naujo skelbti dviejų posistemių pirkimo konkursą.

Lietuva pralenkė Estiją?

Pasaulio banko verslo sąlygų reitinge „Doing Business 2016“ Lietuva tarp 189 valstybių užima 20 vietą. 2015 metų pabaigoje vieno autoritetingiausių verslo leidinių pasaulyje „Forbes“ paskelbtame sąraše, lyginant su praėjusiais metais, Lietuva šoktelėjo 7 pozicijomis aukščiau. Lietuva užėmė 17-ąją vietą ir užnugaryje paliko konkurencingą kaimynę Estiją bei tokias šalis kaip JAV ar Vokietija.

„Forbes“ reitingas formuojamas, atsižvelgiant į valstybių pasiekimus 11 sričių: mokesčiai, korupcija, biurokratija, inovacijos, technologinis pažangumas, asmens finansinė ir prekybos laisvės, nuosavybės teisė, investuotojų apsauga ir akcijų rinkos veiklos rezultatai.

Manoma, jog, pradėjus įgyvendinti i.MAS, pažanga galėtų būti fiksuojama mokesčių, korupcijos, biurokratijos ir technologinio pažangumo srityse. „i.MAS yra grįsta perėjimu prie elektroninių dokumentų. Tai reiškia skaidrumo didėjimą, šešėlinės ekonomikos mažėjimą, o ilguoju laikotarpiu ir įmonių veiklos administravimo palengvinimą“, - teigia apskaitos technologijų kompanijos „Added Value“ vadovas Arvydas Vainoras. Tačiau specialistas sutinka, kad sistemos įdiegimo etape verslas gali susidurti su šiek tiek ūgtelėjusiomis laiko ir išteklių sąnaudomis.

Kas leidžia fiksuoti teigiamus rezultatus?

VMI inicijuota i.MAS sistema yra pripažįstama prioritetine priemone „šešėlinės“ ekonomikos mažinimui Lietuvoje. Atsižvelgiant į pilotinio i.MAS projekto rezultatus, fiksuojamas 80 proc. padidėjęs mokėtinas PVM ir 4 kartus sparčiau augančios kontroliuotų įmonių apyvartos. Pilotinis projektas buvo vykdomas 2015 metų balandžio – rugsėjo mėnesiais. 7 tūkst. kontroliuotų įmonių deklaravo 6 mln. eurų daugiau mokėtino PVM nei tuo pačiu metu praėjusiais metais.

Anot A. Vainoro, tokie rezultatai fiksuojami, nes įmonių sandorių dokumentai stebimi realiuoju laiku – mažėja nedeklaruotų arba fiktyviai deklaruotų sandėrių tikimybė. „Iki šiol pažangūs verslo subjektai patys siekė automatizuoti ir optimizuoti verslo procesų stebėseną ir kontrolę. Nuo šiol tai bus tęsiama su valstybės pagalba. O nesąžiningiems subjektams galimybės vengti mokesčių ir taip įgyti konkurencinį pranašumą bus labiau apribotos“, - pažymi specialistas.

Teko skelbti naują pirkimą

Tačiau praėjusių metų pabaigoje skaidrumą didinančio projekto įgyvendintoja VMI buvo priversta sustabdyti i.MAS kūrimo paslaugų konkursą, kurio vertė siekė 3,7 mln. eurų, ir skelbti jį iš naujo. Konkursas i.MAS sąskaitų faktūrų (i.SAF) ir važtaraščių (i.VAZ) posistemių kūrimui buvo nutrauktas dėl sąžiningos konkurencijos užtikrinimo, tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo. Įvertinus visas Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, gruodžio 30d. pradėtas naujas posistemių viešasis pirkimas.

„Ši istorija parodė, kad galima ir reikia prižiūrėti ne tik verslą, bet ir pačius prižiūrėtojus. Todėl tikėkimės, kad 2016-ieji bus nepalankūs metai skaidrumo stokojantiems subjektams tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje, o kartu leis kurti palankias sąlygas sąžiningam verslui bei šiuolaikiškai verslo pulso stebėsenai ir kontrolei“, - teigė „Added Value“ vadovas.